Dar vienas dangaus objektas, kurį dažnai sutinkame jūsų žvaigždėlapiuose – ryškioji Vega.
Vega, α Lyr – ryškiausia žvaigždė Lyros žvaigždyne, 5-a pagal ryškumą naktinio dangaus žvaigždė ir 2-a pagal ryškumą šiaurės dangaus sferoje. Kosminiais mastais Vega yra artima žvaigždė, vos už 25 šviesmečių. Lietuvoje matoma, kartu su Denebu ir Altayru sudaro „Vasaros trikampį“ (kurį galite pamatyti pavyzdyje žemiau.)
Dėl didelio ryškio Vega visais laikais buvo labai tyrinėjama astronomų, dėl to galima teigti, jog Vega yra labiausiai ištirta žvaigždė (po Saulės). 12000 metų pr. m. e. ji buvo šiaurinė žvaigždė ir vėl beveik ja taps 13727 metais, kai Vegos deklinacija bus +86°14′. Vega – pirmoji nufotografuota žvaigždė, pirmoji žvaigždė, kurios užregistruotas spektras (neskaitant Saulės), taip pat pirmoji žvaigždė, kuriai įvertintas paralaksas.
Palyginus su kitomis žvaigždėmis yra jauna žvaigždė, jai vos 455 milijonai metų. Vega yra dešimt kartų jaunesnė už Saulę, bet kadangi jos masė 2,1 karto didesnė, žvaigždės gyvavimo pagrindinėje sekoje trukmė turėtų būti apie dešimt kartų trumpesnė nei Saulės. Šiuo metu abi žvaigždės artėja prie savo gyvavimo pagrindinėje sekoje vidurio. Infraraudonųjų spindulių diapazone buvo aptiktas proplanetinis diskas aplink Vegą. Tačiau dėl aukštos temperatūros žvaigždės planetose (jei tokių yra) gyvybė negalėtų egzistuoti. Kita vertus, nepaprastai ryškiai žvaigždei lemta nugyventi gana trumpą gyvenimą, dėl to jos sistemos planetose gyvybė nespėtų susiformuoti. Vega išsiskiria ir tuo, kad yra nemetalinga žvaigždė (turi nepaprastai mažai cheminių elementų su aukštesniu atominiu skaičiumi nei helio).
Jeigu Vega būtų normali lėtai besisukanti sferiškai simetriška žvaigždė, tuomet jos šviesis būtų 57 kartus didesnis už Saulės. O tai būtų gerokai daugiau nei tipinės Vegos masės žvaigždės šviesis. Tačiau greitas sukimasis išsprendžia šį prieštaravimą, tikrasis Vegos šviesis yra apie 37 kartus didesnis už Saulės šviesį.
Žvaigždės pavadinimas Vega yra kilęs iš arabų kalbos ir reiškia „nusileidimas“ arba „nukritimas“.
Kiekvieną naktį žvaigždžių padėtys kinta, jos keliauja dangaus skliautu dėl Žemės sukimosi apie savo ašį. Tačiau kai žvaigždė yra prie pat Žemės sukimosi ašies, jos vieta danguje nesikeičia, ją vadiname šiaurine žvaigžde. Kadangi Žemės ašis dėl precesijos svyruoja, jos orientacija per ilgą laiko tarpą kinta, brėždama dangaus skliaute apskritimą. Šis procesas trunka 25 770 metus (kol Žemės ašis vėl sugrįžta į pradinę padėtį). Šiuo metu mūsų šiaurinė žvaigždė yra Šiaurinė, tačiau 12 000 metais pr. m. e. Žemės ašis buvo vos 5 laipsniais nutolusi nuo Vegos, todėl tuo metu Vega buvo šiaurinė žvaigždė. Žemės ašis vėl priartės prie Vegos 13 727 metais ir Vega vėl taps šiaurine žvaigžde. Žinoma, per visą šį procesą šiaurinės žvaigždės nuolat keičiasi, tačiau Vega yra ryškiausia iš visų galimų šiaurinių žvaigždžių.
Šiaurės polineziečiai Vegą vadino „whetu o te tau“ (liet. metų žvaigžde). Jos pasirodymas virš horizonto žymėjo jų Naujuosius metus, kuomet žemė buvo pasirengusi sėjos pradžiai. Ilgainiui šią funkciją perėmė Sietynas.
Asirai šią žvaigždę pavadino „Dayan-same“ (liet. dangaus teisėjas), tuo tarpu Akadų kalboje Vega buvo vadinama „Tir-anna“ (liet. Dangaus gyvybė). Babiloniečių astronomijoje Vega buvo viena iš „Dilgan“ (liet. Šviesos pranašas) žvaigždžių. Senovės Graikams Lyros žvaigždyno forma priminė Orfėjo muzikos instrumentą – Lyrą, o Vegos žvaigždė – instrumento rankeną. Romos Imperijoje rudens pradžios laikas priklausydavo nuo valandos, kada Vega nusileisdavo už horizonto. Zoroastrizme Vega kartais buvo lyginama su „Vanant“ – maža dievybe, kurios vardas reiškė (liet. užkariautojas/nugalėtojas). Indų mitologijoje Vega vadinama „Abhijit“.
Šaltinis – wikipedia.org
