Pirmieji Lietuvoje asmeniniai žvaigždžių žemėlapiai
✨ Su džiaugsmu ruošiame Jūsų kalėdinius užsakymus ir laukiame visų, kurie planuoja dar šiais metais padovanoti žvaigždes! ✨
💫Užsakymai su atsiėmimu Vilniuje priimami iki 12.19 d.
Su siuntimu iki 12.16 d. 💫
starsabove.lt
Juodasis penktadienis! Visiems žvaigždžių žemėlapiams su kodu FRIDAY19 taikoma net -20% nuolaida! Akcija galioja 2019.11.27 – 2019.11.30.
Vaiko gimimas, pirmas bučinys, diena kai prisiekėte amžiną meilę, ar bet kokia kita akimirka, kuri pakeitė Jūsų gyvenimą ir privertė trumpam sulaikyti kvėpavimą. Ji gali tapti paveikslu primenančiu Jums tą nuostabų jausmą ir būti puikia dovana sau, draugui ar artimui bet kuria proga.
Žvaigždėlapio paveiksle galime užrašyti bet kokias pageidaujamas Jūsų sugalvotas frazes, tačiau norintiems pasisemti įkpėpimo, žemiau pateikiame populiariausias žvaigždėlapių frazes įvairioms progoms, kad lengviau atrastumėte tuos žodžius, kurie geriausiai atspindi Jūsų stebuklingą akimirką.
ROMANTIKA
GIMIMO DIENA
MAMAI / TĖČIUI
ANGLIŠKOS FRAZĖS
Starsabove.lt
Artėjant šventėms mes jums paruošėme kai ką ypatingo !
Rankų darbo blizgantys žvaigždžių žemėlapiai jau starsabove.lt elektroninėje parduotuvėje.
Nudžiuginkite draugą nuoširdžia ir šilta dovana arba pasipuoškite namus išskirtine interjero detale.
Esant poreikiui galime įrėminti. Dėl rėminimo kainų ir variantų susisiekite su mumis el. paštu info@starsabove.lt
Norėdami įsigyti spauskite čia.
Gimimo metrika tai puiki dovana sau ir savo vaikui įamžinant nepamirštamą bei stebuklingą akimirką.
Pagaminimui reikia: Datos, laiko, ūgio, svorio, vardo (pavardės), vietos. Jei norima – galime pridėti tėvų vardus.
Yra galimybė rinktis Iš kelių dizainų.
Plejadės (septynios sesutės) suspindi tikrai ne viename žvaigždėlapyje. Tai yra sietynas (žvaigždžių spiečius) susiformavęs prieš maždaug 100 mln. metų. Tai nėra seniai – spiečius yra gana jaunas. Daugelis kitų spiečių Paukščių Tako galaktikoje yra gerokai vyresni. Jiems metai skaičiuojami milijardais.
Sietynas lengvai matomas plika akimi ir yra bene ryškiausias žvaigždžių spiečius šiaurės pusrutulio danguje. Anglai Plejadžių spiečių pagal graikų mitologiją vadina „Septyniomis Sesėmis“ (angl. – „Seven Sisters“).„Septynias Seses“ sudaro ne septynios, o kur kas daugiau žvaigždžių (nors plika akimi matoma būtent tiek). Ten jų – tūkstančiai. Žvelgiant į Sietyną be jokios optikos, visas žvaigždes stebėtojas pamato ne išsyk, o palaipsniui. Tačiau tikrasis grožis atsiveria į Plejades žvilgtelėjus pro žiūronus.
Įdomu yra tai, kad Sietynas – ne tik žvaigždės, bet ir jas supantis didžiulis kiekis kosminės medžiagos. Didžioji šios tarpžvaigždinės medžiagos dalis yra dujos (gali būti ir karštos, ir vėsios), tačiau yra ir dulkių. Tiesa, žvelgiant pro žiūronus dujų ir dulkių pamatyti nepavyks – tarpžvaigždinė medžiaga matoma tik ilgos ekspozicijos fotografijose. Stebint tiesiogiai ūkų pamatyti neįmanoma. Tačiau fotoaparate nustačius pakankamai ilgą ekspozicijos laiką, Sietyno ūkus nufotografuoti tikrai įmanoma.
Netolimoje ateityje „Septynios Sesės“ taps „Šešiomis sesėmis“. Didžiausia iš Sietyno žvaigždžių gyvens nebeilgai: gana greitai ji virs baltąja nykštuke. Taip palaipsniui tų sesių skaičius vis mažės: šešios, penkios, keturios ir t.t. Plejadžių gretos retės per ateinančius milijonus metų. Astronomai mano, jog Sietyno žvaigždės sambūryje spindės dar apie 250 mln. metų – vėliau kai kurios žvaigždės užges, kai kurios išsibarstys po kaimynines Paukščių Tako teritorijas.
Sietyną sudaro B tipo žvaigždės – labai šviesios (už Saulę šviesesnės tūkstančius kartų) ir karštos žydrosios milžinės, esančios už kelių šimtų šviesmečių (pvz., šviesiausia žvaigždė Alcionė [Alcyone] yra už maždaug 370 šviesmečių nuo Žemės). Spiečiaus branduolio skersmuo – maždaug 8 šviesmečiai, o Rošės spindulys – apie 43 šviesmečius. Pačios ryškiausios savo šviesiu prilygsta Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždėms. Bendra Sietyno masė – apie 800 Saulės masių.
Spiečiuje yra daug rudųjų nykštukių (objektai, kurių masės yra ne didesnė nei 8 proc. Saulės masės, ir kuriuose neprasidėjo branduolinės sintezės procesai). Rudosios nykštukės gali sudaryti iki 25 proc. Sietyno spiečiaus.
Šiek tiek mitologijos
Graikų mitologijoje septynias seses persekiojo Orionas. Galiausiai Dzeusas, pagailėjęs sesių tėvų, pavertė seses iš pradžių balandėmis, o po to – žvaigždėmis. Taip jos atsidūrė naktiniame danguje. Oriono žvaigždynas, kaip turėjome progos įsitikinti, dangaus skliaute jas tebepersekioja iki šiol. Beje, visai greta sesių Plejadžių danguje yra ir mitologiniai jų gimdytojai – tėvas titanas Atlasas ir motina jūros nimfa Plejonė.
Šaltinis – technologijos.lt
Oriono žvaigždyną dažnai sutinkame jūsų žvaigždėlapiuose. Pavasarį Orionas keliems mėnesiams pasislepia už Saulės. Jis vėl pasirodo liepos mėnesį. Jame yra ryškiausias, jauniausias ir mums arčiausias taurės formos ūkas (nebula, kas lotyniškai reiškia ‘rūkas’ ar ‘debesis’) – vienas iš nedaugelio, kurį galima regėti plika akimi, nors jis ir yra už 1500 šviesmečių.
Ūko centre esanti 4-ių masyvių žvaigždžių sankaupa, vadinama Trapecija, (kurios ryškiausia Theta 1 C žvaigždė duoda apie 99% visos ūko skleidžiamos šviesos – ji 20 kartų sunkesnė už Saulę ir 100 tūkst. kartų ryškesnė), apšviečia platų dujų ir dulkių debesį, kurio skersmuo siekia 6 šviesmečius (apie 35 mln. mylių). Ultravioletiniai spinduliai sužadina vandenilio molekules tamsiame debesyje ir jos ima skleisti šviesą.
Molekulių debesyje susidaro vandenilio sankaupos, kurios pradeda traukti kitas aplinkines molekules. Didėjant slėgiui branduolys pradeda kaisti. Kai naujos žvaigždės išdreifuoja iš debesies, jos su savimi nusitempia dalį debesies dujų ir dulkių, iš kurių gali susidaryti planetos.
Šaltinis – nso.lt
Dar vienas dangaus objektas, kurį dažnai sutinkame jūsų žvaigždėlapiuose – ryškioji Vega.
Vega, α Lyr – ryškiausia žvaigždė Lyros žvaigždyne, 5-a pagal ryškumą naktinio dangaus žvaigždė ir 2-a pagal ryškumą šiaurės dangaus sferoje. Kosminiais mastais Vega yra artima žvaigždė, vos už 25 šviesmečių. Lietuvoje matoma, kartu su Denebu ir Altayru sudaro „Vasaros trikampį“ (kurį galite pamatyti pavyzdyje žemiau.)
Dėl didelio ryškio Vega visais laikais buvo labai tyrinėjama astronomų, dėl to galima teigti, jog Vega yra labiausiai ištirta žvaigždė (po Saulės). 12000 metų pr. m. e. ji buvo šiaurinė žvaigždė ir vėl beveik ja taps 13727 metais, kai Vegos deklinacija bus +86°14′. Vega – pirmoji nufotografuota žvaigždė, pirmoji žvaigždė, kurios užregistruotas spektras (neskaitant Saulės), taip pat pirmoji žvaigždė, kuriai įvertintas paralaksas.
Palyginus su kitomis žvaigždėmis yra jauna žvaigždė, jai vos 455 milijonai metų. Vega yra dešimt kartų jaunesnė už Saulę, bet kadangi jos masė 2,1 karto didesnė, žvaigždės gyvavimo pagrindinėje sekoje trukmė turėtų būti apie dešimt kartų trumpesnė nei Saulės. Šiuo metu abi žvaigždės artėja prie savo gyvavimo pagrindinėje sekoje vidurio. Infraraudonųjų spindulių diapazone buvo aptiktas proplanetinis diskas aplink Vegą. Tačiau dėl aukštos temperatūros žvaigždės planetose (jei tokių yra) gyvybė negalėtų egzistuoti. Kita vertus, nepaprastai ryškiai žvaigždei lemta nugyventi gana trumpą gyvenimą, dėl to jos sistemos planetose gyvybė nespėtų susiformuoti. Vega išsiskiria ir tuo, kad yra nemetalinga žvaigždė (turi nepaprastai mažai cheminių elementų su aukštesniu atominiu skaičiumi nei helio).
Jeigu Vega būtų normali lėtai besisukanti sferiškai simetriška žvaigždė, tuomet jos šviesis būtų 57 kartus didesnis už Saulės. O tai būtų gerokai daugiau nei tipinės Vegos masės žvaigždės šviesis. Tačiau greitas sukimasis išsprendžia šį prieštaravimą, tikrasis Vegos šviesis yra apie 37 kartus didesnis už Saulės šviesį.
Žvaigždės pavadinimas Vega yra kilęs iš arabų kalbos ir reiškia „nusileidimas“ arba „nukritimas“.
Kiekvieną naktį žvaigždžių padėtys kinta, jos keliauja dangaus skliautu dėl Žemės sukimosi apie savo ašį. Tačiau kai žvaigždė yra prie pat Žemės sukimosi ašies, jos vieta danguje nesikeičia, ją vadiname šiaurine žvaigžde. Kadangi Žemės ašis dėl precesijos svyruoja, jos orientacija per ilgą laiko tarpą kinta, brėždama dangaus skliaute apskritimą. Šis procesas trunka 25 770 metus (kol Žemės ašis vėl sugrįžta į pradinę padėtį). Šiuo metu mūsų šiaurinė žvaigždė yra Šiaurinė, tačiau 12 000 metais pr. m. e. Žemės ašis buvo vos 5 laipsniais nutolusi nuo Vegos, todėl tuo metu Vega buvo šiaurinė žvaigždė. Žemės ašis vėl priartės prie Vegos 13 727 metais ir Vega vėl taps šiaurine žvaigžde. Žinoma, per visą šį procesą šiaurinės žvaigždės nuolat keičiasi, tačiau Vega yra ryškiausia iš visų galimų šiaurinių žvaigždžių.
Šiaurės polineziečiai Vegą vadino „whetu o te tau“ (liet. metų žvaigžde). Jos pasirodymas virš horizonto žymėjo jų Naujuosius metus, kuomet žemė buvo pasirengusi sėjos pradžiai. Ilgainiui šią funkciją perėmė Sietynas.
Asirai šią žvaigždę pavadino „Dayan-same“ (liet. dangaus teisėjas), tuo tarpu Akadų kalboje Vega buvo vadinama „Tir-anna“ (liet. Dangaus gyvybė). Babiloniečių astronomijoje Vega buvo viena iš „Dilgan“ (liet. Šviesos pranašas) žvaigždžių. Senovės Graikams Lyros žvaigždyno forma priminė Orfėjo muzikos instrumentą – Lyrą, o Vegos žvaigždė – instrumento rankeną. Romos Imperijoje rudens pradžios laikas priklausydavo nuo valandos, kada Vega nusileisdavo už horizonto. Zoroastrizme Vega kartais buvo lyginama su „Vanant“ – maža dievybe, kurios vardas reiškė (liet. užkariautojas/nugalėtojas). Indų mitologijoje Vega vadinama „Abhijit“.
Šaltinis – wikipedia.org
Šiuos metus pradedame su naujovėmis ir staigmenomis žvaigždžių mylėtojams, taigi dovanojame jums ne tik naujus Stars Above produktus, bet ir naują rubriką, kurią nuolat pildysime. Kadangi mūsų kurtuose žvaigždžių žemėlapiuose randate begalę žvaigždžių, planetų, meteorų bei nykštukinių planetų apie kurias daugelis nėra girdėję arba žino mažai, nusprendėme savo bloge aprašyti tuos objektus, kuriuos sutinkame kurdami jūsų žvaigždėlapius. Tikimės, kad rubrika bus įdomi ir suteiks galimybę dar maloniau nagrinėti tai, kas slypi jūsų asmeniniuose Stars Above žvaigždėlapiuose.
Vienas iš dažnai sutinkamų objektų yra nykštukinė planeta Makemakė.
Makemakė – trečioji pagal dydį žinoma nykštukinė planeta Saulės sistemoje ir viena iš dviejų didžiausių klasikinės Koiperio juostos objektų. Jos skersmuo yra 3/4 Plutono skersmens. Ji neturi palydovų ir tai yra Makemakės išskirtinis bruožas tarp didžiausių nykštukinių planetų. Jos paviršiaus temperatūra ~30 K, vadinasi jos paviršius padengtas metano, etano ir tikriausiai azoto ledu.
Tikrasis pavadinimas 2005 FY9. Atrasta 2005 m. kovo 31 d. , komandos, vadovaujamos Michael Brown, o oficialiai paskelbta 2005 m. liepos 29 d.
Makemakė yra antras pagal ryškį Koiperio juostos objektas po Plutono. Kovo mėnesį, opozicijos metu Berenikės garbanų žvaigždyne, planetos ryškis siekia 16,7 mag. 2008 planeta buvo nutolusi nuo Saulės 52 av., t. y. beveik toliausiai kiek tik gali savo orbitoje nutolti. Orbitos posvyris 29°, ekscentricitetas 0,16. Orbitos periodas beveik 310 m.
Makemakė yra klasikinis Koiperio juostos objektas, tai reiškia, kad jos orbita yra pakankamai toli nuo Neptūno, kad išliktų stabili pakankamai ilgai Saulės sistemoje.
Šaltinis – wikipedia.org
