Plejadžių Sietynas (septynios seserys)

Plejadės (septynios sesutės) suspindi tikrai ne viename žvaigždėlapyje. Tai yra sietynas (žvaigždžių spiečius) susiformavęs prieš maždaug 100 mln. metų. Tai nėra seniai – spiečius yra gana jaunas. Daugelis kitų spiečių Paukščių Tako galaktikoje yra gerokai vyresni. Jiems metai skaičiuojami milijardais.

Sietynas lengvai matomas plika akimi ir yra bene ryškiausias žvaigždžių spiečius šiaurės pusrutulio danguje. Anglai Plejadžių spiečių pagal graikų mitologiją vadina „Septyniomis Sesėmis“ (angl. – „Seven Sisters“).„Septynias Seses“ sudaro ne septynios, o kur kas daugiau žvaigždžių (nors plika akimi matoma būtent tiek). Ten jų – tūkstančiai. Žvelgiant į Sietyną be jokios optikos, visas žvaigždes stebėtojas pamato ne išsyk, o palaipsniui. Tačiau tikrasis grožis atsiveria į Plejades žvilgtelėjus pro žiūronus.

Įdomu yra tai, kad Sietynas – ne tik žvaigždės, bet ir jas supantis didžiulis kiekis kosminės medžiagos. Didžioji šios tarpžvaigždinės medžiagos dalis yra dujos (gali būti ir karštos, ir vėsios), tačiau yra ir dulkių. Tiesa, žvelgiant pro žiūronus dujų ir dulkių pamatyti nepavyks – tarpžvaigždinė medžiaga matoma tik ilgos ekspozicijos fotografijose. Stebint tiesiogiai ūkų pamatyti neįmanoma. Tačiau fotoaparate nustačius pakankamai ilgą ekspozicijos laiką, Sietyno ūkus nufotografuoti tikrai įmanoma.

Netolimoje ateityje „Septynios Sesės“ taps „Šešiomis sesėmis“. Didžiausia iš Sietyno žvaigždžių gyvens nebeilgai: gana greitai ji virs baltąja nykštuke. Taip palaipsniui tų sesių skaičius vis mažės: šešios, penkios, keturios ir t.t. Plejadžių gretos retės per ateinančius milijonus metų. Astronomai mano, jog Sietyno žvaigždės sambūryje spindės dar apie 250 mln. metų – vėliau kai kurios žvaigždės užges, kai kurios išsibarstys po kaimynines Paukščių Tako teritorijas.

Sietyną sudaro B tipo žvaigždės – labai šviesios (už Saulę šviesesnės tūkstančius kartų) ir karštos žydrosios milžinės, esančios už kelių šimtų šviesmečių (pvz., šviesiausia žvaigždė Alcionė [Alcyone] yra už maždaug 370 šviesmečių nuo Žemės). Spiečiaus branduolio skersmuo – maždaug 8 šviesmečiai, o Rošės spindulys – apie 43 šviesmečius. Pačios ryškiausios savo šviesiu prilygsta Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždėms. Bendra Sietyno masė – apie 800 Saulės masių.

Spiečiuje yra daug rudųjų nykštukių (objektai, kurių masės yra ne didesnė nei 8 proc. Saulės masės, ir kuriuose neprasidėjo branduolinės sintezės procesai). Rudosios nykštukės gali sudaryti iki 25 proc. Sietyno spiečiaus.

Šiek tiek mitologijos

Graikų mitologijoje septynias seses persekiojo Orionas. Galiausiai Dzeusas, pagailėjęs sesių tėvų, pavertė seses iš pradžių balandėmis, o po to – žvaigždėmis. Taip jos atsidūrė naktiniame danguje. Oriono žvaigždynas, kaip turėjome progos įsitikinti, dangaus skliaute jas tebepersekioja iki šiol. Beje, visai greta sesių Plejadžių danguje yra ir mitologiniai jų gimdytojai – tėvas titanas Atlasas ir motina jūros nimfa Plejonė.

 

Šaltinis – technologijos.lt